Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupė (KŽEG) išbandė ir siūlo Lietuvoje plačiau taikyti Čekijos arboristų organizacijos sukurtą medžių stebėsenos ir arboristinio vertinimo duomenų Check Trees (Tikrink medžius) platformą. KŽEG ekspertai šioje platformoje jau atliko ir  parengė keletą arboristinio įvertinimo ir arboristinių priemonių projektų. Šioje programinėje platformoje paslauga atlikta vertinant ir numatant arboristines priemones Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės parko Naujojoje Vilnioje (Parko g. 21)  250 medžių, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaityklos (Vytauto g.72) aplinkos medžiams,  Druskininkų savivaldybės administracijos užsakymu rengiant arboristinių priemonių projektą Druskininkuose.

Medžių arboristinio vertinimo paslauga atliekama ir projektas parengiamas interaktyvioje medžių stebėsenos CheckTrees.com programinėje platformoje, užtikrinant Užsakovui reikiamą prieigą interaktyvia forma prie suformuotų duomenų bazės. Darbo ataskaitoje rašytine forma paprastai pateikiamas toks turinys:  glaustas taikytos arboristinio vertinimo metodikos aprašas, medžių informacijos kortelių rinkinys; trumpas aprašymas, kaip naudotis interaktyvia duomenų baze. Kiekvieno medžio būklės vertinimas atliekamas pagal metodiką ir programoje nurodytus rodiklius. Arboristikos, medžių priežiūros specialistas pagal šiuos duomenis turėtų suprasti reikalingų darbų apimtį ir pobūdį.

Paprastai želdinių planas atskirai nepateikiamas, nes interaktyviame duomenų bazės žemėlapyje viskas smulkiai ir informatyviai išdėstoma ir fiksuojama. Todėl kiekvieno medžio aprašyme (informacijos kortelėje) yra nurodoma  ir interaktyviai susiejama medžio vieta žemėlapyje.

 Tekstinė ataskaita ir tekstinis projekto variantas yra tik pagalbinė medžiaga. Pagrindinė informacija yra sukaupiama duomenų bazėje, kuri prieinama ir užsakovui, ir būsimam priežiūros darbų rangovui. Sistema leidžia dalintis šiuo projektu (duomenų baze) ir suteikti prieigą kitiems naudotojams. Užsakovas ir projekto valdytojas, jo pasitelkti projekto rengėjai ir vykdytojai, darbų rangovai gali komunikuoti tarpusavyje ir keistis informacija, kuri reikalinga medžių priežiūrai atlikti. Projekto duomenų bazėje pateikiama informacija yra pakankama organizuoti ir planuoti bei atlikti medžių priežiūros darbus.

Pateikiame medžio informacijos kortelės pavyzdį (žr. intarpą) ir glaustai pristatome Check Trees platformoje taikomą arboristinio įvertinimo procesą ir metodiką.

Medžių arboristinis įvertinimas – tyrimas, apimantis medžių inventorizaciją bei medžių būklės ir gyvybingumo, stabilumo įvertinimo elementus, taip pat apjungiantis medžio vystymosi ateityje prognozes ir vertinimą. Tolesni ir specializuoti medžio tyrimai gali būti atliekami, jei būtų formuluojami specialūs užsakovų poreikiai. Jie gali apimti kitos specifinės informacijos apie medžius rinkimą ir kaupimą, kai užsakoma:

• estetinės vertės tyrimas,
• kartu esančių organizmų tyrimas ir registravimas,
• šaknų srities tyrimas,
• biomechaninė medžio analizė,
• medžio ekonominės vertės nustatymas (piniginės vertės apskaičiavimas),
• kenkėjų, ligų ir kitų patogenų tyrimas.

Atliekant įprastinį arboristinį medžių vertinimą nustatomi pagrindiniai medžio būklės kriterijai, rodikliai ir charakteristikos: gyvybingumas, fiziologinė būklė, stabilumas, fiziologinis amžius, perspektyvumas. Pasiūlomi medžio priežiūros ir tvarkymo darbai.

Gyvybingumas. Medžio gyvybingumas (gyvybinės funkcijos, fiziologinis gyvybingumas) apibūdina atskirą medį jo fiziologinių funkcijų dinamikos požiūriu. Gyvybingumas vertinamas remiantis išsamia medžių požymių (simptomų) ir jų masto analize:

• defoliacijos lygis (arba numatomas esamų spyglių sezonų skaičius),
• asimiliacijos organų dydžio ir spalvos pasikeitimai,
• pastebimas asimiliacijos organų užsikrėtimas ligomis ar kenkėjais,
• ūglių vystymosi dinamika,
• šakų formos pokyčiai viršutinėje vainiko dalyje,
• džiūvimas lajos vainiko šonuose,
• jaunų ir vidutinio amžiaus medžių augimo į aukštį dinamika.

Fiziologinė būklė. Medžio fiziologinė būklė (ydos ir pažeidimai) apibūdinami bendro mechaninio vientisumo požiūriu. Fiziologinė būklė vertinama remiantis išsamiu tokių požymių (simptomų), stebimų ant medžio, ir jų masto įvertinimu:

• mechaninis pažeidimas,
• medienos grybų ir (arba) ksilofaginių vabzdžių kolonizacijos procesai,
• negyvų šakų buvimas,
• kamieno ertmių ir drevių buvimas,
• pažeistų šakų ir šakų su ydomis buvimas.

Fiziologinė būklė atspindi visus medžio kaip mechaninio objekto sutrikimus, atsižvelgiant į jų tiesioginį poveikį visam individo tvarumui ir stabilumui.

Stabilumas. Medžio fiziologinė būklė yra visuotinė diagnostinė savybė, parodanti bendrą visų medžio ydų ir pažeidimų diapazoną, skiriantį vertinamą medį nuo standartinio tos rūšies individo. Stabilumas, priešingai, fiksuoja tik pažeidimus ir ydas, kurie neigiamai veikia medžio stabilumą. Klasikinis pavyzdys, parodantis šių požiūrių skirtumą, yra medis po radikalaus  viršūnės pašalinimo (pvz., daliai lajos nulūžus dėl audros ar dirbtinio poveikio). Nors tai reiškia blogėjančią medžio gyvybingumo būklę, stabilumo požiūriu tai yra procesas, kuris gali (trumpam) pagerinti individo stabilumą. Atliekant vizualinį medžių vertinimą, atsparumo lūžimui įvertinimas yra tik dalis tyrimo. Atsparumas išvirtimui vertinamas tik atsižvelgiant į vizualiai akivaizdžiai matomus požymius ir diagnostinius simptomus. Medžio atsparumą išvirtimui galima apibūdinti tik naudojant tokius tyrimo metodus, kurie paremti instrumentiniais tyrimais (pvz., tempimo-gniuždymo testas).  Atliekant medžio stabilumo vertinimą būtina įvertinti rastų ydų (defektų) mastą ir jų įtaką medžio stabilumui, o ne numatyti medžio nuvirtimo laiką.

Fiziologinis amžius. Fiziologinis amžius nustatomas pagal medžio vystymosi ontogenetinę fazę. Jis taikomas dendrologiniame tyrime kaip alternatyva medžio amžiui nustatyti naudojant įrankius (pvz., amžiaus nustatymo grąžtą). Nustatoma medžio amžiaus klasė.

Perspektyvumas. Medžio perspektyvumas paprasčiau apibūdina numatomą medžio gyvavimo laiką konkrečiame areale atsižvelgiant į individo būklę (gyvybingumą, sveikatos būklę, stabilumą), į arealo ribas ir augavietės savybes. 

      Ilgalaikis perspektyvumas – medis auga tinkamame areale ir išliks tvarus dešimtmečiais (numatoma daugiau nei 10 metų)

      Trumpalaikis perspektyvumas (laikinas perspektyvumas) – medis auga laikinai tvariame areale arba yra tokios būklės, kad ilgalaikio perspektyvumo tikėtis negalima (iki 5-10 metų).

      Jokio perspektyvumo – medis netinkamame areale, galimai su labai trumpu numatomu išlaikymo laikotarpiu (paprastai medžiai, kuriuos ketinama pašalinti per dvejus metus).

Tvarkymo būdas. Tvarkymo būdas pagrindžiamas dendrologinio, arboristinio tyrimo rezultatais. Jis paprastai apima:

• medžių priežiūros techniką,
• medžių priežiūros prioritetą,
• siūlomą medžių priežiūros kartojimą (su išimtimis), nurodant laikotarpį metais.

Medžių priežiūros (intervencijų) projektas visada pateikiamas žodžiu arba trumpiniu. Standartiškai naudojamų metodų aprašymai pateikti arboristikos standartuose. Išsamesnės individualios medžių priežiūros priemonių specifikacijos pateikiamos techninėje pastaboje.

Steponas Deveikis ir Renaldas Žilinskas, 2022-01-28