Steponas Deveikis, Renaldas Žilinskas, Kristina Žalnierukynaitė,
Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupė
Europos arboristikos taryba (European Arboricultural Council, EAC), kurios nariais yra ir dvi Lietuvos asociacijos, ėmėsi aiškiau artikuliuoti želdinių priežiūros, globos, bendriau sakant, želdinių gerovės užtikrinimo klausimus ir rekomendacijas. Dar 2019 m., vykdant „Erasmus +“ projektą „ARBORISTAI: medžių priežiūra urbanizuotose teritorijose kuriant tvarius Baltijos jūros regiono miestus“, buvo parengtas ir išleistas Europos arboristikos tarybos leidinys Europos medžių priežiūra. Praktinis sodinimo, genėjimo, saugaus darbo praktikos vadovas (European Tree Care: A Practical Guide to Planting, Pruning and Safe Work Practice, 2019) anglų, estų, latvių, lietuvių ir suomių kalbomis.
Šis leidinys (60 psl., 3 dalys) apibendrino kelių ankstesnių leidinių mintis, pateikė pagrindines nuostatas ir tezes arboristams, medžių sodinimo ir priežiūros (genėjimo) organizatoriams. Leidinio turinys yra svarbus ne tik arboristamas, bet ir kraštovaizdžio architektams, želdinių ir želdynų ekspertams, inventorizacijos vykdytojams, medžių priežiūros organizatoriams, savivaldybių administracijų specialistams, ir, pirmiausia, praktikams, vykdantiems medžių sodinimo ir genėjimo darbus. Jo teiginiai ir nuostatos galėjo būti nuosekliau diegiami rengiant ir priimant naują Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – Želdynų įstatymas) redakciją (2021) ir įstatymą įgyvendinančius teisės aktus.
Įsigaliojus naujai Želdynų įstatymo redakcijai (2021) Lietuvoje pastebimas vis didesnis želdinių ir želdynų inventorizavimo, medžių būklės arboristinio vertinimo paslaugų poreikis. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – VMS) administracija reikalauja, kad statybos projektų teritorijose priešprojektiniuose pasiūlymuose (PP) būtų parengiama projektų sklypuose augančių želdinių inventorizacijos medžiaga ir atliekamas želdinių arboristinis vertinimas. Padidėjus tokių vertinimų paklausai plečiasi ir juos atliekančių specialistų ratas. Arboristai, turintys tam tikrą kvalifikacijų patvirtinimą (sertifikatus, atestatus), ypač laukiami. Todėl didelio susidomėjimo sulaukė ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos (KMAIK) ir Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupės (KŽEG) organizuoti Arboristinio vertinimo pagrindų mokymo kursai (100 akad. val.).
Želdinių puoselėjimo teorija ir praktika Lietuvoje turėtų būti glaudžiai siejama su 2021–2022 m. išleistų trijų Europos arboristikos standartų tikslais ir nuostatomis. Trys pirmieji Europos arboristikos standartai (European Arboricultural Standards, toliau – EAS) – Europos medžių genėjimo standartas (2021), Europos medžio kamienų ir lajos sutvirtinimo standartas (2022), Europos medžių sodinimo standartas (2022) – paaiškina esminius želdinių gerovės kūrimo principus, apibendrina gerąją Europos (pirmiausia Čekijos, Vokietijos, kitų šalių) praktiką. Standartų autorių grupė apibūdinama kaip EAS darbo grupė „Technical Standards in Tree Work (TeST)“.
Medžių genėjimo standartas (European Tree Pruning Standard, 2021) – jis, ko gero, reikalingiausias Lietuvos arboristikos praktikams ir Lietuvos urbanistiniams želdiniams. Medžių genėjimo klaidų turime paveldėję daug. Kaip jas taisyti – štai klausimas praktikams ir metodikų, rekomendacijų kūrėjams. Leidinio nuostatas pabandė priimti ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, teikdama naujos redakcijos teisės akte (galiojančiame nuo 2022-12-01) – Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, priežiūros taisyklėse – rekomendacines nuorodas: „Vykdant medžių ir krūmų genėjimo darbus, rekomenduojama vadovautis tarptautinės arboristikos asociacijos skelbiamais Europos medžių genėjimo standartu ir Europos medžio kamienų ir lajos sutvirtinimo standartu ir (ar) jų pagrindu pateiktomis rekomendacijomis. Medžių ir krūmų genėjimo metodus aprašantys leidiniai skelbiami Aplinkos ministerijos interneto svetainėje“; tačiau dar nepasirūpinusi tekstų vertimu į lietuvių kalbą, elektroninių leidinių įkėlimu į ministerijos tinklalapį ar kitus valdžios portalus. Medžių genėjimo standarte išdėstomos genėjimo nuostatos, pateikiamos iliustracijos, genėjimo cikliškumo matricos (5 skyrius). Prieduose pateikiami medžių pakantumo genėjimui, žaizdų atskyrimo stiprumo (angl. Compartmentalisation) duomenys.
Trys Europos arboristikos standartai (EAS): Medžių genėjimo standartas (2021), Medžio kamienų ir lajos sutvirtinimo standartas (2022), Medžių sodinimo standartas (2022).
European Arboricultural Standards (EAS), edited by Working group “Technical Standards in Tree Work (TeST)“
Medžio kamienų ir lajos sutvirtinimo standartas (European Tree Cabling & Bracing Standard, 2022) turi suteikti aiškumo Lietuvoje taikomoms technologijoms ir lajų sutvirtinimo (surišimo) priemonėms. Standarte aptariami trys sutvirtinimo būdai: statinės, dinaminės ir invazinės jungtys. Kiekvienas būdas turi savo paskirtį, bet, visų pirma, tokių tvirtinimo sistemų įrengimas turi būti labai apgalvotas ir pagrįstas, antraip medžiui galima pridaryti daugiau žalos nei naudos. Sutvirtinimo sistemos įrengiamos tik kraštutiniais atvejais, kai kitokiomis priemonėmis atstatyti medžio stabilumo jau nebeįmanoma.
Lajos ar kamienų sutvirtinimai skirti prailginti medžio gyvavimo laiką pagerinant jo biomechaninį stabilumą ar kompensuojant struktūrines ydas. Taip pat siekiant apsaugoti aplinką nuo galimos žalos atlūžus medžio lajos ar kamieno daliai. Ypač atsargiai reikia vertinti situaciją prieš įrengiant statines jungtis, nes jos, iš principo, pakeičia visą medžio statiką. Dinaminės jungtys turi būti įrengiamos tinkamame aukštyje ir paliekamos laisvos, kad medis galėtų netrukdomas judėti, o jungtis „suveiktų“ tik perkrovos atveju. Standarte nurodomi aukščiai, kur tinka instaliuoti tiek dinamines, tiek statines jungtis. Taip pat pateikiamos rekomendacijos, kokios apkrovos lyną parinkti atsižvelgiant į tvirtinamų kamienų ar šakų skersmenį. Lajos sutvirtinimų paskirtis – apsaugoti ir žmones bei jų turtą stambių šakų lūžimo atveju. Sutvirtintos lynais jos nenukrinta, bet lieka kaboti ant jų. Tad visada, prieš įrengiant medžio sutvirtinimo sistemas, reikia atsakingai įvertinti jų reikalingumą ir paskirtį. Tokius darbus atlikti gali tik specialistai, turintys pakankamai žinių ir praktinės patirties. Minėtame standarte aptariama invazinė jungtis Lietuvoje praktiškai nenaudojama. Šis sutvirtinimas įrengiamas pergręžiant medį ir jį perveriant strypais. KŽEG tokio sutvirtinimo būdo rekomenduoti nelinkusi, nes, mūsų manymu, jis turi daugiau minusų nei pliusų. Norėtumėm propaguoti tausojančią medžių priežiūrą.
Trečiasis standartas, skirtas medžių sodinimo technologijoms ir reikalavimams aptarti, tai Europos medžių sodinimo standartas (European Tree Planting Standard, 2022; 60 p., 30 iliustr.). Jo teiginiai turėtų būti atidžiai skaitomi, iliustracijos nagrinėjamos arboristų, kraštovaizdžio architektų, želdintojų. Čia pateikta detali informacija turėtų padėti išvengti vis dar dažnų medžių sodinimo klaidų, siekti kokybiško, technologiškai pagrįsto, gerą prigijimą ir tolesnę želdinių raidą užtikrinančio želdinimo rezultato. Pastaruoju metu plačiai taikoma medžių su surištu šaknų gumulu sodinimo technologija, neišlaisvinant šaknų iš pluoštinio audinio ar tinklo „narvo“ yra žalinga tolesniam medžio augimui, apsunkina ir trikdo jo šaknyno formavimąsi, netgi neleidžia augesniam medžiui tinkamai prigyti naujoje augavietėje. Nesuvokta dar ankstesniame leidinyje Europos medžių priežiūra. Praktinis sodinimo, genėjimo, saugaus darbo praktikos vadovas (2019) išdėstyta tezė:
Šaknų gumulas turi būti dedamas ant kauburėlio sodinimo duobėje. Apsauginis gumulo tinklas paliekamas tik tuomet, kai kyla rizika, kad gumulas subyrės, kitais atvejais jis turėtų būti pašalintas. Blogiausiu atveju, jis turi būti atlaisvintas ir pašalintas bent nuo viršutinės gumulo dalies. Metalinis tinklas turėtų būti atlaisvintas ir nukirptas bent jau nuo viršutinės šaknų gumulo pusės. Jei naudojama dirbtinio pluošto vyniojimo medžiaga arba cinkuotas geležies tinklas, juos reikia visiškai pašalinti. Patikrinkite šaknies kaklelio vietą, kad būtų išvengta sodinimo klaidingame gylyje. Jei gumulas užpylęs kaklelį, atkaskite gumulo viršų ir sodindami sureguliuokite kauburėlį taip, kad šaknų kaklelis būtų sulig žemės paviršiumi. Šie teiginiai turėtų būti įrašomi želdininkystės, kraštovaizdžio architektūros projektuose, medžių priežiūros taisyklėse.
Mūsų teisės aktai (pvz., jau minėtos Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, priežiūros taisyklės) teikia prioritetą Europos medžių genėjimo standartui, Europos medžio kamienų ir lajos sutvirtinimo standartui ir (ar) „jų pagrindu pateiktoms rekomendacijoms“. Tokių rekomendacijų pavyzdžiu gali būti VMS medžių priežiūros rekomendacijos (2021), patvirtintos savivaldybės administracijos direktorės. Kaip teigiama preambulėje, „šios rekomendacijos parengtos vadovaujantis Vokietijos, Čekijos Respublikos medžių priežiūros standartais, Europos medžių priežiūros darbuotojo vadovais, Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis, gerąja arboristikos praktika ir rekomendacijomis. Šios rekomendacijos yra taikomos visiems, kas užsiima medžių priežiūros darbais Vilniaus mieste“.
Medžių priežiūros priemonėms planuoti, projektuoti, detalizuoti reikalinga informacija, paprastai, gaunama atliekant želdynų ir želdinių inventorizavimą, arboristinį vertinimą, medžio stebėseną ar jo būklės ekspertizę. Želdynų įstatymas nustato, kad želdynų ir želdinių inventorizavimą (15 straipsnio 4 dalis) „gali atlikti asmenys, baigę kraštovaizdžio architektūros, biologijos, ekologijos, gamtinės geografijos, miškininkystės, agronomijos krypties studijas ir įgiję aukštąjį koleginį arba aukštąjį universitetinį išsilavinimą ar turintys tarptautinės arboristikos asociacijos sertifikavimo centro išduotą medžių techninio eksperto ar medžių rizikos vertinimo specialisto sertifikatą, ir turintys ne mažesnę kaip vienų metų patirtį želdynų priežiūros ir tvarkymo srityje“.
Detalesnis želdinių būklės, jų santykio su aplinka vertinimas (detalesnis negu atliekamas želdinių inventorizavimo metu) vadintinas arboristiniu vertinimu. Tai tarsi tarpinis želdinių ar želdyno vertinimas, metodinis žingsnis (etapas) tarp inventorizavimo ir būklės ekspertizės. Nors arboristinis vertinimas nėra reglamentuotas Želdynų įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose, VMS parengė rekomendacijas, pagal kokius reikalavimus jis turi būti atliekamas, nes tai yra (turi būti) reikšmingas etapas, padedantis projektuotojui ir užsakovui maksimaliai suvokti ir atsižvelgti į esamų ir būsimų želdinių būklę bei būsimas jų gyvavimo arba gerovės sąlygas.
Arboristinio vertinimo metu stengiamasi analizuoti augavietės mikroklimato sąlygas, dirvožemio būklę, vietos naudojimo intensyvumą ir kitus želdinių būklei bei augimo sąlygoms reikšmingus veiksnius. Būtina nustatyti tiek želdinių, tiek supančios aplinkos problemines būkles ir pasiūlyti priemones, kaip tas problemas pašalinti ar sumažinti jų žalingą poveikį želdiniams. Tačiau nebūtina pateikti ypač detalų aprašymą ir analizės išvadas, kaip tai daroma želdinių būklės ekspertizės metu. Tačiau arboristinio vertinimo išvadose tikslinga pateikti kuo tikslesnę ir išsamesnę informaciją su visais situacijų ir arboristinių priemonių, medžiagų aprašymais, kad projektuotojai galėtų visa tai panaudoti rengiamame projekte, projekto sprendiniuose. Arboristinis vertinimas turi reikšmingai padėti projektuotojams, o ne nugulti į stalčių, kaip formalus dokumentas, kurio iš projektuotojo pareikalavo užsakovas.
Pagal VMS reikalavimus specialistas, atliekantis arboristinį vertinimą, turi turėti Europos arboristikos tarybos medžių priežiūros specialisto – ETW (European Tree Worker), arboristikos techninio eksperto (ETT – European Tree Technician) sertifikacijas arba Tarptautinės arboristikos draugijos (ISA) sertifikuoto arboristo (ISA Certified Arborist, ISA CA) sertifikaciją arba medžių rizikos vertintojo kvalifikaciją (ISA Tree Risk Assessment Qualified, ISA TRAQ). Tačiau, kaip parodė praktika, VMS reikalavimų kartelė sertifikacijoms nuleista per žemai ir kai kurie specialistai tinkamai konsultuoti (ypač jautriuose objektuose ir medžių senolių priežiūros klausimais) nėra pasiruošę. Juolab, kad ir EAC standartuose pabrėžiama, kad specialistų atestacijos (sertifikacijos) yra praktinio ir konsultacinio lygmens. Arboristais-praktikais vadinami ETW, ISA Certified Arborist, bei VETcert Veteran Tree Specialist (praktinio lygmens) atestatus turintys asmenys, o arboristais-konsultantais pripažįstami specialistai turintys galiojančias ETT, ISA Board Certified Master Arborist bei VETcert Veteran Tree Specialist (konsultacinio lygmens) atestatus (sertifikatus).
Europos arboristikos standartuose rekomenduojama rengti ir nacionalines sertifikacijas, remiantis EAC rekomendacijomis, bet pritaikant jas prie nacionalinės teisės sistemos, praktinių poreikių. Reikšmingą pradžios žingsnį Lietuvoje atliks pagal Želdynų specialistų sertifikavimo centre (ŽSSC) prie Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos sudarytą Arboristinio vertinimo pagrindų mokymo programą rengiami specialistai – jų pirmoji laida sėkmingai išlaikė mokymo kursų baigimo ir kvalifikacijos egzaminą. Antroji grupė egzaminą laikys 2023 m. birželio viduryje.
Trys Europos arboristikos standartai turėtų būti skaitomi, studijuojami, taikomi praktikoje. Jų nuostatos turi būti diegiamos savivaldybių administracijose, projektavimo ir konsultavimo biuruose, specialistų mokymuose. Į standartų nuostatas turėtų būti atsižvelgiama Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą įgyvendinančių teisės aktų tekstuose, pirmiausia, medžių genėjimą reglamentuojančiuose dokumentuose, taip pat kituose želdinių įveisimą ir priežiūrą, stebėseną reglamentuojančiuose dokumentuose. Iš esmės šie leidiniai turi tapti nacionaliniu vadovu vykdant medžių sodinimo ir priežiūros darbus, arboristines urbanizuotų teritorijų želdinių ekspertizes. Tačiau būtina pabrėžti, kad visi Europos arboristikos tarybos parengti standartai yra rekomendacinio pobūdžio, nes dviejų vienodų medžių ir vienodų situacijų nerasite, tad ir standarto taikymas turi būti pagrįstas žiniomis, patirtimi, sugebėjimu analizuoti ir vertinti aplinką bei jos pasikeitimus.
Šaltiniai
European Tree Pruning Standard (2021). EAS 01:2021. European Arboricultural Standards (EAS) Working group “Technical Standards in Tree Work (TeST)“, 2021. 42 p.
European Tree Cabling & Bracing Standard (2022). EAS 02:2022. European Arboricultural Standards (EAS) Working group “Technical Standards in Tree Work (TeST)“, 2022. 28 p.
European Tree Planting Standard (2022). EAS 03:2022. European Arboricultural Standards (EAS) Working group „Technical Standards in Tree Work (TeST)“, 2021. 57 p.
Vilniaus miesto savivaldybės medžių priežiūros rekomendacijos, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021-09-16 įsakymu Nr. 30-2517/21. Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/33d575c0170711ec9f09e7df20500045?fbclid=IwAR2ucTaAvy4F_qx18a12jHyYnn3VkeHnn1qYcTbxxuarnTPP0cYFhsu_UaE
