Abromiškių dvaro sodybos ir parko istorija turtinga istorinių asmenybių ir įvykių – nuo imperatoriaus Napoleono nakvynės armijos žygyje link Vilniaus 1812 m. iki valstybės veikėjo, bankininko ir meno kūrinių kolekcininko Mykolo Žilinsko (1904–1992) nuosavybės. Šiuo metu vykdomi dvaro rūmų ir parko tvarkymo darbai.
Atskiro žvilgsnio nusipelno parko kompozicijos ir dendrofloros tyrinėjimai. Kaip liudija ankstyvieji pokariniai parko tyrinėjimai (Tauras, 1966; Čibiras, 2022), parko parteryje priešais rūmus apvažiavimo keliu apjuostame ovale augo egzotinių spygliuočių grupė. Kraštovaizdžio architekto A. Tauro (1912 – 1988) ir dendrologo Leono Čibiro (1921–1992) tyrimuose ji traktuojama skirtingai. A. Tauro (1966) 1959 m. schemoje (1 pav.) nurodomi sibiriniai kėniai. Dendrologas L. Čibiras 1963 m. savo užrašuose užfiksavo įdomesnius, reikšmingesnius parko medžius, nurodydamas daugiau spygliuočių, augusių parteryje, rūšių (Čibiras, 2022:28). Jis nurodė Abromiškių dvaro parke augant 2 sibirinius kėnius (Abies sibirica), nenustatytos rūšies kėnį, japoninį arba Vičo kėnį (Abies veitchii), dvikamienę vakarinę tują (Thuja occidentalis), puošnią paprastosios eglės formą (aukštis 7 m, kamieno skersmuo 28 cm, kūginė laja, šakos šepetiškos), kuri vėliau apibūdinta kaip Picea abies `Ohlendorffii`.
1 pav. Kraštovaizdžio architekto Antano Tauro 1959 m. sudaryta Abromiškių dvaro parko schema (Tauras, 1966).
Vėlesnės parko inventorizacijos ir tyrimai (Tauras, 1989; Januškevičius, 2004; Ryla, 2007) atskleidė kiek kitokį parko medžių sąrašą ir rūšinės sudėties vaizdą. 1985 m. sudarytoje A. Tauro schemoje nurodomos europinio maumedžio ir didžialapės liepos (100 cm skersmens kamienu) augimo vietos. Dendrologas dr. Laimutis Januškevičius (2004:39) nurodo parke augant 17 taksonų medžių ir konstatuoja, kad vyrauja vietinės medžių rūšys. Pasak L. Januškevičiaus (2004:39), iš ypač vertingų parko medžių minėtini sachalininis kėnis (Abies sachalinensis; kamieno D 52 cm, aukštis 25 m) ir galinga didžialapė liepa (Tilia plathyphyllos; kamieno D 114 cm; aukštis 26 m). M. Ryla, atlikdamas dendrologinius tyrimus 2007 m., parke užregistravo 1310 medžių, priklausiančių 22 rūšims.
L. Čibiro 1963 m. pastebėta šepetiška tankiašakė paprastosios eglės forma, L. Januškevičiaus (2004) aprašyta kaip Picea abies `Ohlendorffii` (aukštis 9,5 m, kamieno skersmuo 36 cm), M. Rylos (2007) tyrimuose vadinama paprastosios eglės tankiašakė forma. Šis medis, kartu su minėta didžialape liepa, priskirtas nacionaliniams genetiniams ištekliams (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas, 2003). Gražus spygliuočių – vakarinių tujų ir tankiašakės (`Ohlendorffii`) eglės guotas ilgai džiugino parko šeimininkus ir lankytojus, šie medžiai (pagrindinis pav.) puikiai išsilaikė iki 2022 m. pavasario. Deja, audringi 2022 m. pavasario vėjai išvertė šį guotą iš šaknų: kovo 27 d. rytmety krito tujos, balandžio 3 d. – eglė (2 pav.).
2 pav. Vienišas Picea abies `Ohlendorffii` medis Abromiškių dvaro parke 2022 m. kovo 27 d. rytą. V. Deveikienės nuotrauka.
Abromiškių dvaro sodybos ansamblio šeimininkas R. Bakutis, suprasdamas medžio išskirtinumą, pasiryžo išsaugoti Picea abies `Ohlendorffii` šakas – vegetatyvinio dauginimo (skiepijimo , šakelių auginių įšaknijimo) medžiagą – ir kviečia šalies botanikos sodus, arboretumus, medelynus pasirūpinti šiuo unikalaus genetinio ištekliaus perkėlimu į savo plantacijas ir kolekcijas. Dėl vegetatyvinės medžiagos pasiėmimo (gavimo) galima kreiptis į KŽEG administraciją (tel. +370 687 43847). Išsaugokime puikų Abromiškių dvaro parko medį.
Steponas Deveikis, KŽEG direktorius
2022-04-05
Literatūra
Čibiras L. Dendrologo užrašai. Vilnius: KŽEG, 2022, p. 28.
Januškevičius L. Lietuvos parkai. Kaunas: Lututė, 2004, p. 38–39.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 12 10 įsakymas Nr.633 „Dėl medžių grupių ir pavienių medžių (augančių parkuose), priskirtų augalų nacionaliniams ir genetiniams ištekliams, sąrašo patvirtinimo“.
Ryla M. Abromiškių dvaro sodybos parko dendrologiniai ir botaniniai tyrimai. Vilnius, 2007
Tauras A. Lietuvos TSR parkai. Vilnius, 1966, p. 42.
Tauras A. Mūsų parkai. Vilnius: Mokslas, 1989. P. 191, 194.
