Taip jau sutapo, kad pirmoji Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupės (KŽEG) želdinių ekspertizė buvo atlikta Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Senamiesčio rūmų (Trakų g. 1 / Pylimo g. 26) kieme. Ekspertizės objektas – šiame kieme augančių 18 liepų būklės ir rizikos laipsnio aplinkai arboristinis ir kraštovaizdinis vertinimas.

Išanalizavus tyrimo metu surinktą medžiagą padarytos išvados, kad visų 18 vertinamų liepų fiziologinė būklė yra gera, o rizikos laipsnis aplinkai yra žemas. Medžiai auga betono plytelėmis ir asfaltu uždengtame kieme, kas ženkliai apriboja aktyviosios šaknų zonos funkcijas. Gaila, bet savo nakvynės vieta šiuos medžius pasirinko varniniai paukščiai, kurie savo išmatomis gausiai teršia kiemą. Užsitęsus šiam reiškiniui, paukščių mėšlo gausa gali turėti neigiamos įtakos medžių šaknynui. Nustatyta, kad visas medžių lajas reikėtų genėti, lajas reikėtų sutvirtinti  specialiais lynais.

Kraštovaizdžio architektūros požiūriu liepos atitinka Vilniaus senųjų kiemų tvarkymo tradiciją ir yra svarbus urbanistinės struktūros ir miesto kraštovaizdžio, konkretaus kvartalo sanklodos elementas. Viena medžių eilė pasodinta pakankamai arti pastato, tačiau tai nesukelia neigiamo fasadų dengimo efekto, nes fasadas nėra išraiškios architektūros. Atvirkščiai, medžių lajų ažūras ir šešėlių žaismė laikytini fasadų pagyvinimo elementu. Šie medžiai, jų šaknys nesukelia pavojaus ir pastato pamatams. Pasodinti jau susiklosčiusioje kiemo aplinkoje jie atliko ir atlieka ne tik estetinę, bet ir gruntų melioracijos, drėgmės nutraukimo funkciją. Liepų šaknys, priešingai negu klevų, nėra linkusios skverbtis į pamatus ir juos ardyti.

Atsižvelgdami į analizės rezultatus ir išvadas pateikėme rekomendacijas:

  • visas 18 liepų palikti, jų nekirsti; sutvarkyti kiekvieno medžio lajas pagal ekspertizės ataskaitoje (aprašyme) nurodytas priemones;
  • tvarkant  medžių lajas, vienu kartu nuimti ne daugiau 15 % lajos kiekvienai liepai;
  • kiemo rekonstrukcijos metu atidengti medžių polajį arba įrengti vertikalius šaknų kvėpavimo ir maitinimo šulinėlius;
  • po medžiais į dirvožemį įterpti mikrobiologinių preparatų ir biostimuliatorių, kurie padėtų geriau įsisavinti dirvožemyje esančias medžiagas ir sustiprintų medžių imunitetą (puvinio plitimo pristabdymas, atsparumo ligoms ir grybams didinimas, naujų ūglių auginimas);
  • spręsti klausimą dėl varninių paukščių išgyvendinimo.

Ekspertizės ataskaita buvo pristatyta VGTU kanclerio ir Kapitalinės statybos direkcijos organizuotame susitikime.

VGTU Senamiesčio rūmų kiemas, maps.lt ištrauka,
© UAB Hnit-Baltic, 2019 (ortofoto 2015–2017)

Steponas Deveikis