Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupės (KŽEG) su Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Klaipėdos universitetu (KU) ir Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacija organizuota mokslinė ir praktinė konferencija „Kraštovaizdžio formavimo, želdinių ir želdynų gerovės kūrimo uždaviniai ir iššūkiai“ vyko nuotoliniu būdu, tačiau dėl to nė kiek neprarado aktualumo ir specialistų dėmesio.
Prisijungusi konferencijos bendruomenė 2021 m. lapkričio 26 d. sudarė 90 dalyvių būrį, dviejose sesijose išklausyti 8 pranešimai, vyko gyva nuotolinė diskusija. Kaip organizatorių buvo žadėta, konferencijos pranešimai buvo įdomūs ir naudingi savivaldybių administracijų specialistams, miestų ir miestelių tvarkymo darbų vadovams, arboristams, kraštovaizdžio architektams ir ekspertams, akademinei bendruomenei, saugomų teritorijų direkcijų specialistams.
Konferencija pradėta Vilniaus universiteto profesoriaus emerito, habil. dr. Pauliaus Kavaliausko pranešimu „Metodinės pastabos patvirtinus naujojo Lietuvos teritorijos bendrojo plano sprendinius“. Urbanistinės plėtotės procesuose vis svarbesni tampa želdinių ir želdynų gerovės užtikrinimo uždaviniai ir iššūkiai, todėl dauguma konferencijos pranešėjų nagrinėjo būtent šiuos klausimus. KŽEG ekspertas arboristas Renaldas Žilinskas pristatė ir aptarė Čekijos arboristų sukurtos medžių arboristinio vertinimo skaitmeninės platformos Check Trees („Tikrink medžius“) taikymo galimybes. Programoje įdiegta ir lietuvių kalba. Keletas užsakovų, tarp jų ir Druskininkų savivaldybės administracija, pasiryžo atlikti savo svarbiausių želdinių vertinimą ir arboristinių priemonių projektavimą šia programine įranga. Ji atveria plačias galimybes nuosekliai želdinių priežiūrai estetiškai ir ekologiškai vertingose teritorijose.
Polemines mintis ir ekspertines įžvalgas apie medį arba medžio likimą statybos projektuose savo pranešime išsakė Steponas Deveikis. Viešojoje erdvėje nuolat sulaukiama pasisakymų apie Vilniaus „žaliąją bangą“ ir miesto mero vykdomą politiką – vieni ja žavisi, kitiems tai panašiau į politinį šou ar urbanistinę išdaigą, neturinčią teisinio pagrindo. Pranešėjas teigė, kad Vilniaus Žalioji politika yra kupina paradoksų ir prieštarų, abejojo miesto objektų projektuotojams diegiamu Vilniaus gatvių standarto sąvadu (208 puslapių elektronine knyga). Kas tai per dokumentas? Rekomendacijos? Privalomoji praktika ir metodika? Ar tik vizija? Bet kuriuo atveju, tai tikrai nėra teisės aktas. Skambaus pavadinimo (Standartas!) tekste, lentelėse ir iliustracijose yra daugybė diskutuotinų ir abejotinų teiginių. Su problemomis susiduria ir miesto projektų sklypų želdinių inventorizacijos užsakovai ir vykdytojai, nes teikiamas „Grafinis ir informacinis medžių žymėjimas plane ir medžių inventorizacijos lentelės forma“ buvo nuolat kintantis techninis reikalavimas, kartais prasilenkiantis su sveika logika ir matavimų teorija ir praktika. Ar taip parengtas želdinių planas tampa realia atrama projektui ir jo sprendiniams?
Didelio konferencijos dalyvių dėmesio sulaukė konkretaus atvejo analizė: R. Žilinsko pranešimas „Vilkaviškio miesto aikštės medžių išsaugojimo sprendiniai“, tiksliau, pasakojimas apie ąžuolų gelbėjimo procesą po aikštės rekonstrukcijos. Medžiai atsigauna aktyvių arboristinių priemonių taikymo dėka. Nemažiau įdomus ir aktualus buvo teisininko Manto Lideikos (Advokatų profesinė bendrija Walless) pranešimas „Naujos redakcijos Želdynų įstatymo nuostatos ir uždaviniai savivaldybėms“, akcentavęs esminius savivaldybių veiklos ir atsakomybės aspektus želdinių ir želdynų tvarkymo ir priežiūros srityje.
„Ar turėsime medžių ir krūmų sodinimo standartus?“ – tokį ir panašius klausimus savo pranešime “Medžių sodinimo užmojai ir sodmenų kokybės reikalavimai“ kėlė Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacijos vadovė Idalija Marčiulionienė (UAB „Herbela“). Jos išsamus ir puikiai iliustruotas pranešimas turėtų būti rimta paspirtis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aprašų ir tvarkų (Želdynų įstatymą įgyvendinančių teisės aktų) autoriams. Gal nebetektų ginčytis dėl sodinamų želdinių tankumo, aprūpinimo augimo erdve, mitybos medžiagomis, gerovės sąlygų sudarymo.
Pora konferencijos pranešimų buvo skirta botaninio gamtos paveldo apsaugos temai. Istorinių parkų želdinių tvarkymo išsaugant biologinę įvairovę patirtis ir iššūkiai penkių Zarasų rajono ir trijų Latvijos parkų pavyzdžiu apžvelgti VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo mokslininkų dr. Jūratės Sendžikaitės, dr. Leono Jarašiaus ir Žydrūno Sinkevičiaus pranešime. VDU ŽŪA mokslininkai ir KŽEG ekspertai dr. Kšištof Godvod ir dr. Julius Bačkaitis pateikė drūčiausių Lietuvos ąžuolų trisdešimtuko analizę ir įžvalgas (palygindami 2011 m. ir 2021 m. duomenis).
Belieka pasidžiaugti, kad ši konferencija pratęsė 2020 m. pradėtą KŽEG su partneriais organizuojamų konferencijų ir seminarų tradiciją. Dalyviams ir pranešėjams įteikti konferencijos dalyvio pažymėjimai ir naujas periodinio mokslo straipsnių leidinio Kraštovaizdžio architektūra – teorijos ir praktikos aspektai 2021 m. numeris.
KŽEG informacinė tarnyba, 2021-11-30
