KŽEG ekspertai nuo 2019 m. rudens nuolat lankosi Plungės rajone, kur savivaldybės administracijos užsakymu atlieka atskirų rajono medžių būklės ekspertizę.

Plateliuose ir Platelių seniūnijoje, Alsėdžiuose atlikta senųjų paprastųjų klevų kamienų akustinė tomografija, teiktos rekomendacijos dėl medžių pavojingumo aplinkai mažinimo. Patikrinta ir kelių senųjų ąžuolų Plungėje, Alsėdžiuose būklė.

2021-ųjų balandį daugiau dėmesio skirta buvusio Šateikių dvaro parko, Kulių miestelio kapinių ir rekonstruojamų gatvių medžių būklės patikrai. Baimė ir nuostata, kad kapinių medžiai kenkia ir kelia grėsmę kapų paminklams plinta po Lietuvą. O juk kapinės laikomos specialiųjų želdynų teritorijomis. Čia reikalinga nuosekli pusiausvyra tarp mineralinės aplinkos ir gyvojo prado, atminties medžio. Memorialinis želdynas, šventgirė turi būti godojama ir globojama.

Šateikių dvaro parko medynas turtingas svetimžemių medžių rūšių. Brandūs vietinės kilmės medžiai – paprastieji klevai, mažalapės liepos, botaninis reliktas – europinis kukmedis (Taxus baccata), galingi parko medžiai – raudonasis ąžuolas (Quercus rubra; kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje – 99 cm), europinis kėnis (Abies alba; kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje – 97 cm) mūsų aprašyti dar 2019 m. rudenį. Parko analizės pradiniai duomenys, kraštovaizdinės vertės bruožai aptarti 2020 m. parengtoje ir savivaldybei įteiktoje Šateikių dvaro parko arboristinio vertinimo ir projektinių pasiūlymų ataskaitoje.

Šateikių parko garsenybė  yra senų liepų paunksmėje augantis europinis kukmedis. Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos specialistai, Lietuvos dendrologai jau seniai atkreipė dėmesį į šį medį.  Šiuo metu manoma, kad minėtas medis atitinka šios rūšies medžiams keliamus Lietuvos botaninių gamtos paminklų kriterijus. Preliminariais matavimais jo aukštis yra apie 10,7 m, o kamieno apimtis 1,30 m aukštyje yra 1,86 m. 1973 m. išleistoje „Dendrologijoje“ rašoma, kad šis medis yra vienas iš dviejų seniausių europinių kukmedžių, augančių Lietuvos teritorijoje. Tuo metu buvęs apie 9 m aukščio ir 0,5 m skersmens. Kitas, tokių pat parametrų medis yra Švėkšnos parke.

Šateikių dvaro parko europinis kukmedis, 2021-04-19. S. Deveikio nuotrauka

XIX a. botanikai yra nurodę, kad kukmedžiai augę Prienų, Raseinių ir Švėkšnos apylinkių miškuose. Šiuo metu savaiminio kukmedžio Lietuvoje nėra. Natūraliai kukmedžiai yra paplitę Vakarų Europoje, kur užauga 10–17 m aukščio, gyvena iki 700–1000 metų ir ilgiau. Palyginti neaukšti šios rūšies medžiai ir krūmai auginami Lietuvos sodybose ir parkų želdiniuose. Auginantiems juos, privalu žinoti, kad augalas yra nuodingas, ypač – jų spygliai. Genetinius Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse augančių kukmedžių tyrimus atlikę Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto ir Botanikos sodo mokslininkai (dr. Audrius Skridaila ir kiti, 2007) publikavo šių tyrimų medžiagą ir akcentavo europinio kukmedžio arealo fragmentų atkūrimo Lietuvoje aktualumą bei galimybes. Įdomu pažymėti, kad lietuviškieji kukmedžiai (iš Šateikių ir Švėkšnos parkų) genetiškai artimiausi Kaliningrado srities giminaičiams. Atliktas tyrimas neprieštarauja hipotezei, kad Švėkšnos ir Šateikių parkų kukmedžiai gali būti dabartinėje Lietuvos teritorijoje kažkada natūraliai augusiųjų palikuonys.

Šateikių parko medžių būklės ekspertizės darbai tęsiami – 2021 m. balandį „pamatuoti“ 9 medžiai parko pakraščio medžių eilėje, palei prie parko besiglaudžiančią Dvaro gatvę, šalia gyvenamosios sodybos ir senojo medinio dvaro svirno. Kiek asimetriškos šių medžių lajos, pasvirę kamienai baugina gyventojus.

Šateikių parko perimetru augantys  medžiai formuoja asimetriškas lajas. S. Deveikio nuotrauka, 2021-04-19

Mišri liepų ir klevų eilė Šateikių parko pakraštyje. S. Deveikio nuotrauka, 2021-04-19.

Tikimės, kad mūsų ekspertų teikiamos išvados ir rekomendacijos, o ypač medžių kamienų tomogramos, padės Plungės rajono Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijai dėl pavienių želdinių ir istorinių želdynų tvarkymo. 

Steponas Deveikis, KŽEG direktorius

2021-05-03