Praėjo metai nuo Žagarėje praūžusios vėtros, suniokojusios istorinį dvaro parką ir apylinkių medžius. Praeitą savaitgalį per Lietuvą skriejusi stichija ir vėl šios vietos nepagailėjo – išvertė ir aplaužė nemažai medžių. Laimei, paskutinis gamtos akibrokštas nebuvo toks negailestingas.
2023 m. rugpjūtį buvo vienaip ar kitaip paveikti apie 2/3 Žagarės dvaro parko želdinių. Daugiausiai nukentėjo brandūs lapuočiai ir spygliuočiai, išversta ar kitaip suniokota ir jaunų, einančių į brandą medžių, dalis naujai pasodintų želdinių. Daugumos medžių lapija sunaikinta arba stipriai suniokota krušos ir stipraus vėjo.
Kaip ir prognozuota, ne visi išlikę medžiai atrodo gerai, ne visi rodo atsigavimo požymius. Augusieji iš kraštų, pripratę prie esamo apšviestumo, aiškiai atsigauna, leidžia naujas atžalas ir formuoja lają netgi toje pusėje, kurioje anksčiau negalėjo dėl augančių kaimynų. Užtat kitų medžių apsuptyje, paunksmėje augusieji atrodo liūdnai – „nusigandę“: matyti naujai nudžiūvusių šakų, kai kurie po žiemos taip ir neišsprogę, dar kiti neleidžia kokybiškų atžalų, arba išleistosios – nudžiūvusios. Apšviestumo pasikeitimui jautrūs maumedžiai taip pat stovi saulės nudegintomis jaunomis atžalomis. Išlikusiems želdiniams kai kuriose vietose visiškai pasikeitė augimo sąlygos: padidėjo apšviestumas, vėjo apkrovų poveikis. Dėl tankaus parko medžių suaugimo, daugelyje parko vietų, susivėrus lajoms, medžių polajo zona buvo daugiausiai šešėlyje. Tuo tarpu dabar, kai didžioji medžių dalis neteko savo lajų, augaviečių paviršius atsidūrė saulėkaitoje. Taigi, medžiams dvigubas smūgis – pakito lajos, kamienų, šaknų zonos apšviestumas. Tai didžiulis iššūkis parke po audros išlikusiems medžiams. Ne visi pajėgs prisitaikyti prie dabartinių sąlygų, dauguma jų žus. Būtina stebėti šių medžių būklę kasmet, šalinti žuvusius ir pavojingais dėl pakitusių sąlygų tapusius medžius, numatyti, kuriems medžiams reikalinga atlikti lajų formuojamuosius, stabilizaciją gerinančius redukcinius lajų genėjimus.
Parko medžių priežiūros darbus derėtų pradėti jau dabar ir tai daryti kasmet, nelaukiant kol susikaups didžiuliai kiekiai reikalingų atlikti paslaugų. Visiems be išimties išlikusiems parko želdiniams reikalinga priežiūra: lajų stabilizavimas redukcinio genėjimo būdu, lajų sutvirtinimai, lajų genėjimai. Kitu atveju jų išgyvenimo ir perspektyvos procentas dar labiau sumažės. Įvertinti visus audros padarytus nuostolius ir pasekmes bus galima dar po kelerių metų.
Yra darbų, kuriuos reikėtų padaryti nedelsiant. Nuo dvaro rūmų iki Švedlaukio vedanti senųjų liepų alėja suniokota ne visa, likusi dar nemaža jos dalis. Tai, ko gero, vieninteliai audros nesuniokoti senieji istorinio parko medžiai, tačiau labai apleisti ir benykstantys. Šiuos medžius reikėtų išsaugoti ir jų gyvavimą pratęsti kuo ilgiau, nes po praūžusio 2023 metų škvalo tai geriausiai išlikusi dvaro alėja. Joje stūkso dar gyvo dvaro laikus menantys medžiai – mūsų visų istorinis ir kultūrinis paveldas. Tai bene svarbiausia priežastis, kodėl turime ją išsaugoti kiek galima ilgiau.
Kristina Žalnierukynaitė
Renaldas Žilinskas
