2025 m. spalio 16 ir 17 dienomis Vilniuje įvyko konferencija „Arboristikos ir kraštovaizdžio architektūros sąveika“, kurią organizavo keturi socialiniai ir akademiniai partneriai – Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupė (KŽEG), Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga (LKAS), Lietuvos inžinerijos kolegijos Aplinkos inžinerijos fakultetas (LIK AIF) ir Vilniaus universiteto botanikos sodas (VU BS). Panaši konferencija organizuota ir pernai rudenį. Konferenciją parėmė Lietuvos arboristų asociacija (LARA), Lietuvos geografų draugija (LGD) ir kiti juridiniai asmenys, projektą per LKAS iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.
Organizatorius ypatingai džiugina ir optimistiškai nuteikia tai, kad į tokias konferencijas noriai susirenka Lietuvos savivaldybių administracijų ekologijos ir kraštovaizdžio architektūros specialistai, akademinės bendruomenės nariai, praktikuojantys arboristai ir kraštovaizdžio architektai. Konferencijos pranešimai ir įžvalgos pasiekia ne tik didmiesčių, bet ir kitų savivaldybių specialistus.
Šiųmetė konferencija buvo skirta LKAS veiklos 30-mečio sukakčiai, todėl didelio susidomėjimo sulaukė LKAS pirmininko Vainiaus Pilkausko pranešimas apžvelgęs Lietuvos ir Europos šalių kraštovaizdžio architektūros aktualijas ir tendencijas, tuo pačiu pristatęs UAB „Želdynai“ parengtą ir įgyvendintą Lietuvoje inovatyvų Visagino miesto Sedulinos alėjos rekonstrukcijos projektą. Vaivos ir Stepono Deveikių pranešimas „Kraštovaizdžio architektui reikia arboristo kompetencijų“ aptarė profesijų sąveikos ir bendradarbiavimo aspektus. Ši tema aktualizuota ir straipsniu mokslo darbų leidinyje Kraštovaizdžio architektūra – teorijos ir praktikos aspektai 2025 m. numeryje, pristatyta stendiniu pranešimu 61-ajame IFLA (Tarptautinės kraštovaizdžio architektų federacijos) kongrese Nante (Prancūzija). Lietuvos geografų draugijos prezidentas, jaunasis mokslininkas, Vilnius Tech doktorantas Danielius Jurčiukonis analizavo geografijos ir kraštotvarkos profesoriaus Pauliaus Kavaliausko (1945–2024) idėjų sklaidą ir tąsą kartu aptardamas kraštovaizdžio planavimo problematiką Lietuvoje.
Antrojoje sesijoje geologijos profesorius dr. Andrej Spiridonov (VU) pranešime paleontologo žvilgsniu pateikė ir aptarė didžiųjų praeities ir ateities klimato pokyčių retrospektyvą ir perspektyvą. Geografė dr. Giedrė Godienė pratęsė kraštovaizdžio formavimo ir planavimo temą, kviesdama idėjų mainams ir prasmingoms partnerystėms į forumą „Kraštovaizdžio horizontai“, kuris vyks Kaune VDU Katalikų teologijos fakultete 2025 m. lapkričio 13 ir 14 dienomis. Vilnius Tech kraštovaizdžio architektūros studijų programos magistrantė Kristina Karužienė pasidalijo įspūdžiais studijų programos, iš tarptautinių renginių ir susitikimų padrąsindama kliautis kraštovaizdžio specialistais įgyvendinant įvairius gyvenviečių ir teritorijų vystymo projektus.
Trečioji, popietinė, sesija buvo skirta miesto želdinių ir techninės infrastruktūros sąlyčio problematikai. Nyderlandų firmos GREENMAX Group atstovas Pieter van den Braak pristatė ir aptarė sprendinius, kaip sujungti želdinius ir miesto infrastruktūrą užtikrinant medžių šaknų apsaugą ir aprūpinimą drėgme ir maisto medžiagomis, o tiksliau tariant, miesto aplinkoje sutalpinti želdinius ir techninę infrastruktūrą.
Antroji konferencijos dalis, 2025-10-17 d. vyko Kairėnuose VU Botanikos sodo muziejaus konferencijų salėje. Trijose sesijose perskaityti septyni pranešimai. Didžioji dalis jų analizavo kraštovaizdžio architektūros sprendinių temas: 1) Miesto aikščių pertvarkymo metodiniai aspektai: teorinės prielaidos ir praktiniai principai (dr. Vaiva Deveikienė); 2) Kraštovaizdžio architektūra ir miesto kempinės sprendimai (Giedrė Puzinauskienė); 3) Senųjų vaismedžių sodų Lietuvos dvarų sodybose gaivinimo žingsniai (arboristė Kristina Žalnierukynaitė); 4) Medžių alėjų reikšmė, jų priežiūros ir tvarkymo ypatumai (dr. Kšištof Godvod); 5) Želdinių ir pastatų santykio istorinė raida Lietuvos kaimo sodybose ir jos aktualumas tvarumo estetikos ir gyvenamosios aplinkos hibridizacijos kontekste (KTU doktorantė Indraja Raudonikytė).
Sesijų pirmininkai ir moderatoriai sėkmingai vadovavo numatytoms diskusijoms apie pastatų vertikaliojo želdinimo galimybes, gamtos paveldo objektų priežiūrą, želdinių ir želdynų tyrimų, priežiūros ir tvarkybos metodines skirtis. Sesijoje „Profesionaliosios arboristikos metodiniai pagrindai ir praktiniai žingsniai“ arboristas Renaldas Žilinskas (UAB „Arbovita ir Ko“) aptarė Europos arboristikos standartų taikymo Lietuvoje situaciją; arboristas Arnas Švelnikas (MB Miesto miškas) padarė puikų demonstracinį pranešimą „PiCUS 3 akustinės tomografijos taikymas vertinant medžių kamienus: metodika, duomenų interpretacija ir ribotumai“.
Šimtui dešimt konferencijos dalyvių buvo įteikti konferencijos dalyvio pažymėjimas, 2025 m. leidinio Kraštovaizdžio architektūra – teorijos ir praktikos aspektai numeris, konferencijos pranešimų dalinamoji medžiaga. O svarbiausia – buvo puiki proga pabendrauti su kolegomis, apsikeisti informacija ir nuomonėmis, aptarti naujausias kraštovaizdžio meno ir arboristikos tendencijas.
KŽEG informacinė tarnyba, 2025-11-11