2020 m. liepos 17 d. sukanka  180 metų nuo kraštovaizdžio architekto gimimo.

2011 m. paminėjome 100-ąsias prancūzų kraštovaizdžio architekto Edouard‘o  François André (1840–1911) mirties metines. Ta proga būta Lietuvoje puikių parodų (Palangos gintaro muziejuje „Parkų kūrėjas Edouard François André“, vėliau virtuali paroda), tarptautinių konferencijų (viena jų „Edouard‘o André šiaurės parkų kelias“), išleista įvairių leidinių, tarp jų, dvikalbė E. ir René André tekstų ir dokumentų knyga Laiškai Ty – Les lettres Ty (2011), giliau susidomėta E. André kurtais parkais.

2020-aisiais sukanka 180 metų nuo šio garsaus kraštovaizdžio architekto, parkų kūrėjo gimimo. Dvi sukakčių datos, tarp kurių devyneri metai – ne viena diena. Kas per šiuos metus pasikeitė, ką padarėme saugodami ir puoselėdami parkų kūrėjo paveldą – juk turime Lietuvoje keturis jo projektuotus parkus? Paaugo Lentvario, Palangos, Trakų Vokės ir Užutrakio parkų medžiai. Senstelėjo senieji archyvų foliantai. Parengta parkų tvarkymo projektų. Gyva ir aktuali liko parkų kūrėjo legenda, paveldėta ir naujai tyrinėta, nuolat atrandama. Parodos ir leidiniai, konferencijos, realūs žingsniai tvarkant parkus…

Didžiausi E. André atminimo ženklai ir paminklai Lietuvoje – gyvi, materialūs, fiziniai ir metafiziniai, dvasiniai, savivokos ir pažinimo – yra puoselėjami Palangos ir Užutrakio parkai. Trakų Vokės dvaro sodybos ansamblį, parką dar (jau, irgi) bandoma tokiu padaryti. Projektas vykdomas per savivaldos demokratijos ir anarchijos samplaiką, kur daug „auklių“, daug baimių ir nepasitikėjimo. Tikėkimės geriausio.

Trakų Vokės dvaro sodybos parko tvarkymo projektas, 2017.

Projektą parengė SĮ „Vilniaus planas“, projekto vadovė ir autorė Jurga Silvija Večerskytė-Šimeliūnė.

Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamas projektas vadinamas  „Trakų Vokės dvaro sodybos parko pritaikymas lankymui ir tausojančiam naudojimui“.  Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje nurodoma, kad projekto įgyvendinimo metu bus atlikta: parko želdyno sutvarkymas (alėjų restauravimas ir atkūrimas, augimviečių regeneracija, želdinių rekuperacija, rūšinės įvairovės restauracija bei kt.), takų, inžinerinių sistemų bei mažosios architektūros įrengimas ar restauravimas (apšvietimo sistemos rekonstrukcija, vaizdo stebėjimo sistemos įrengimas, suoliukų, šiukšliadėžių, dviračių stovų įrengimas, baliustrados restauracija, informacinių stendų įrengimas ) parko teritorijoje.

Atsodinta alėja nuo Raudonųjų (neogotikinių) vartų. Vaivos Deveikienės nuotrauka. 2020 m. liepos pradžia.

Užutrakio dvaro sodyboje 2020 m. liepos pirmosiomis dienomis atvėrė duris lankytojams Istorinių parkų pažinimo centras. Tai teikia vilčių, kad André kurtus parkus – grafų Tiškevičių ir E. André paveldą – išsaugosime ir puoselėsime, išmoksime saugoti.  Gal ateis eilė atgimti ir Lentvario dvaro parkui…

Kilnių darbų priminimui ir paskatinimui pavartykime (virtualiai, kaip karantino laikotarpis mus išmokė) keletą senųjų foliantų – tėvui talkinusio René André (1867–1942) pirmuosius laiškus ir nuotraukas iš kūrybinės kelionės Lietuvoje (tuomet Rusijos imperijos pakraščio). Laiškai prancūzų ir lietuvių kalbomis pirmąkart publikuoti knygoje Laiškai Ty – Les lettres Ty (2011).

Pirmasis laiškas iš Lietuvos:

Palanga, 1898 m. birželio 18 d.

[Mieloji]

tik šiandien gaunu tavo laišką, kurį man parašei 14 dieną: pavėlavo 24 valandomis dėl rusų administracijos, nežinia kodėl pasiuntusios tavo laišką per Liepoją. Nepaisant to džiaugiuosi jį gavęs, kadangi nekantravau sulaukti naujienų, tegu ir senų, iš tavęs ir mano brangių mažylių.

Viskas sekėsi gerai. Labai ačiū, ir tikiuosi, kad viskas yra gerai ir dabar, kai tau rašau. Aš dažnai apie jus galvoju, tu žinai su kokiu švelnumu!

Mūsų kelionė iš Berlyno į Palangą pavyko laimingai, bet buvo labai ilga! Mes išvykome iš Berlyno antradienį 11 val. vakaro ir praleidome naktį gerame vagone, kur buvome vieni ir galėjome miegoti. Šalys, kurias pervažiavome dieną, yra įdomios ir keletas miestų kelia smalsumą: Kionigsbergas (iš kur pasiunčiau pašto atviruką mano mažajai Lizbetei), Marienburgas, Tilžė, Memelis.

Šiame mieste yra galutinė geležinkelio stotis, ir iš čia atvykome į Palangą: 24 kilometrai. Rusijos sienos poste padariau juokingą pareigūno ir muitinės posto fotografiją. Viskas čia purvina, kelia baimę ir nepaliesta civilizacijos. […]

Čia puiku, oras gaivus, vaizdas į jūrą nuostabus. Parke auga didelės prigimtinio grožio pušys. Daug dirbama įrenginėjant išties gražią rezidenciją, rūmai, kurių statyba baigta praeitų metų spalį yra didelis mišraus Liudviko XIV ir Liudviko XV laikų stiliaus statinys, patogiai įrengtas. […]

Mūsų reikalai klojasi gerai. Jūros maudynių įrengimo dalykai negali būti iškart pradėti, nes laukiame geležinkelio linijos skaičiavimų, bet aš viliuosi, kad tai greitai įvyks.

Mes išvykstame iš čia šį vakarą pusę devynių (kadangi po 9 valandos negalima kirsti Rusijos sienos), kad nakvotume Klaipėdoje (Memelyje), iš ten 3 valandą ryto išvyksime link Užutrakio, kur būsime rytoj 9 valandą vakaro. Tai dar viena svarbi kelionė, bet mes sustosime dviejose vietose po 3 valandas. Nežinome, ar galėsime dalyvauti mišiose Insterburge (Įsrūtyje), kadangi jis yra Prūsijoje.

[René André]

Trečiasis laiškas, rašytas 1898 m. birželio 21 d. 9 val. vakaro Trakų Vokėje ant specialaus lakšto su dvaro rūmų vaizdu ir užrašu „Waka przez Landwarow“ (Vokė prie Lentvario):

[Mieloji]

matydama šio laiško antraštę tu suprasi, kad mes esame civilizuotame krašte ir pas žmones, kuriems viskas sekasi. Rašau tau pas grafą Joną Tiškevičių ir esu įsikūręs kambaryje, kurį tu matysi pažymėtą mažu kryželiu. Matai, kad dar nesu labai nelaimingas!

Nuo to laiko, kai tau rašiau paskutinį kartą (tai buvo Įsrūties|Insterburgo geležinkelio stotyje laukiant traukinio į Virbalį ir Lentvarį) aš neturėjau nė vienos laisvos minutės tau parašyti, kadangi mes lankėmės trijuose dvaruose per dvi dienas, o tu gi žinai kokie atstumai šiame krašte!

Pirmiausia lankėmės pas grafą Juozapą Tiškevičių, palangiškio brolį, Užutrakyje. Šita valda pradėta tvarkyti paskutiniais metais ir grafas labai rūpinasi darbų vykdymu.  Tai labai graži ir didelė valda, apsupta beveik iš visų pusių puikaus ežero, 5 ar 6 tūkstančių ha ploto. Rūmai pastatyti iškyšulyje, jie dar nėra baigti įrengti, ir savininkai gyvena dideliame kotedže. Juozapas praeitais metais vedė kunigaikštytę X..iez, kuri yra gana žavinga, bet kitokia maniera negu nemažiau žavi Palangos šeimininkė. Ji yra labai didelė, labai šviesių plaukų ir jai ką tik sukako 20 metų. Ji turi mažą 6 savaičių mergytę, kurią mums su pasididžiavimu parodė.

Antrasis mūsų kelionės etapas – pas grafą Vladislovą T., ankstesniojo brolį. Šiandien čia praleidome visą dieną. Čia irgi statoma pilis (rūmai), tačiau jeigu Užutrakis statomas Trianono stiliumi, tai Lentvario statinys yra anglų Tiudorų stiliaus, visas plytinis. Parkas taip pat šliejasi prie ežero ir yra įdomus. Grafas Vladislovas užsiima žirgų auginimu: jis jų turi aštuoniasdešimt. Grafienė yra smulki brunetė, nelabai bendraujanti, gana angliškos laikysenos ir būdo.

[René André]   

Tėvo ir sūnaus André kūrybinių kelionių Lietuvoje dokumentai:  1898 m. birželio 21 d. René André laiško ir fotografijų albumo kopijos iš šeimos archyvų (Laurent Penicaud, 1999). Stepono Deveikio nuotraukos, 1999 m. publikuotos leidinyje Laiškai Ty – Les lettres Ty (2011).

Steponas Deveikis, E. F. Andrė klubo Lietuvoje narys