Stebint dabartines urbanistines tendencijas, panašu, kad kraštovaizdžio architekto profesija stiprina savo pozicijas miestų planavime ir didelių kvartalų tvarkymo projektuose. Tą lemia ypatingas dėmesys gamtinių išteklių apsaugai ir kūrybiškam bei tvariam šių išteklių naudojimui.
VDU Botanikos sode vyko Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupės organizuotas teorinis ir praktinis seminaras „Amalo (Viscum album) plitimo kontrolė ir valdymas“.
Renaldas Žilinskas, Lietuvos arboristų asociacija, Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupė Skaitant dr. L. Straigytės straipsnį „Ar mokame prižiūrėti gamtos paminklus – Karvelių ąžuolo pavyzdys“, norisi išreikšti ir savo nuomonę bei atsakyti į autorės keliamus klausimus dėl atliktų darbų kokybės. Susidaro įspūdis, kad autorė neturi palyginamųjų…
Dar 2017 m. gruodį dabartiniai Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupės nariai buvo išsakę savo nuomonę, pritarę barokinio parko atkūrimo idėjai ir parengę Sapiegų parko komplekso tvarkymo projekto dendrologinių ir kraštovaizdžio formavimo sprendinių ekspertizės aktą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino ankstesnę savo nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones Trakų Vokės dvaro parke ir neleisti kirsti medžių. Toks teismo sprendimas leidžia tęsti parko atkūrimo (rekonstrukcijos) darbus ir įgyvendinti parko tvarkybos projektą.
Tokia želdinių ir želdynų būklės stebėsena turėtų dominti ir kitų miestų savivaldybes.
Pirmoji Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupės (KŽEG) želdinių ekspertizė buvo atlikta Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Senamiesčio rūmų (Trakų g. 1 / Pylimo g. 26) kieme.
KŽEG nariai įsitikinę, kad tokia ekspertizė neabejotinai skatins socialinę taiką, sutarimą ir susikalbėjimą aplinkos, pirmiausia želdynų ir želdinių, tvarkymo klausimais vietos bendruomenėse, padės formuoti miestų ir kitų vietovių pilietinį ir kultūrinį identitetą.